Žargono variantas. Anketos meniu


Moksliniai interesai: leksikologija, leksikografija, morfologija, fonetika Research interests: lexicology, lexicography, morphology, phonetics Santrauka. Straipsnyje morfologiškai analizuojami lietuvių kalbos žargono priesaginiai prieveiksmiaiat rinkti iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno.

Analize siekiama nustatyti sistemiškas morfologines ypatybes, tarties ir kirčiavimo adaptacinius ypatumus. Žargoninių prieveiksmių priesagos -ai vediniai, kurie kilę iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių, yra suklasifikuoti pagal pamatinių žodžių priesagas.

Žargonas – tik mažytė dalelė to, kas gadina kalbą

Klasifikacija pradeda ma nuo dariausių priesagų ir baigiama mažiau dariomis. Kiekviename poskyryje yra aptariamos tarties ir kirčiavimo adaptacinės ypatybės. Atlikta analizė nurodo, žargono variantas prieveiksmių morfologinės ypatybės yra perimtos iš rusų kalbos ir specifiškai transformuotos. Tarties ir kirčiavimo adaptacinės ypatybės yra nulemtos lietuvių kalbos teritorinių dialektų bei bendrinės kalbos pagal tam tikrus dėsningumus. Žargoniniams prieveiksmiams būdingas sistemiškas šaknies balsio diftongizuotas [e], [ie] varijavimas, taip pat lietuvių kalbos žargonybėse balsiai [i], [u] variantiškai gali būti adaptuoti kaip ilgieji.

Priesaginiai hibridiniai prieveiksmiai, adaptuodamiesi lietuvių kalbos sistemoje, dažniausiai išlaiko pamatinių žodžių kirtį. Reikšminiai žodžiai: daryba; prieveiksmiai; žargonas; žargoniniai hibridai. This article analyses suffixal adverbs from Lithuanian slang and non-standard dictionary Kaunas, The suffixal adverbs of Lithuanian slang have not been researched systematically according to grammatical classification. This research is based on žargono variantas morphological analysis.

The suffixal adverbs are divided into groups: every group includes some subgroups. First, the most productive derivatives groups are analyzed, then the less productive groups are involved. In each subgroup are described derivatives of individual suffixes; where necessary, due consideration is given to the underlying structure and various morphological properties. Every subgroup has a small description of the accentuation and the pronunciation or the root vocalism.

Keywords: word formation; adverbs; slang; slang hybrids.

Žargonai lietuvių kalboje

Straipsnis parengtas vykdant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos — m. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licencewhich permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

uždirbti gerus pinigus per trumpiausią įmanomą laiką

Įvadas Lietuvių kalba yra teritoriškai ir socialiai funkciškai susiskaidžiusi — šalia bendrinės kalbos bk sistemos egzistuoja ir kiti lietuvių kalbos posistemiai ar atmainos: bendrinė šnekamoji kalba, socialiniai ir teritoriniai dialektai, pusiau tarminė kalba, buitinė prastakalbė ir kt.

Dialektas — tai socialinė ar teritorinė kalbos atmaina variantasvartojamas daugmaž ribotos grupės visuomenės dalies žmonių ir besiskiriantis nuo bk standarto fonetinėmis, gramatinėmis, leksinėmis ir kt.

Macaulay  65; Durrell  — Žargonas, kaip socialinio dialekto rūšis, yra jau platesnis ir sudėtingesnis reiškinys, nes nelengva apibūdinti, kokios sociumo dalies žargoniniai reiškiniai neapima ar yra visai žargono variantas.

Norėdami gauti pranešimus apie knygą, įveskite savo el. Praneškite man, kai prekė atsiras Gauti informaciją Apie prekę Mažai rastume lietuvių, nežinančių, kas yra navarotas, krūtas, chebra, parintis, kompas. Vis dėlto šių žodžių ir reikšmių bergždžiai ieškotume lietuvių kalbos žodynuose. Kaip asmenys be pilietybės jie klaidžioja bendrinės kalbos paribiais ir užribiais, stoja sienos perėjimo punktuose vildamiesi — o gal priims? Jų vardas žargonybės — žodžiai be valstybės, be tapatybės, be paso, jų gyvenamoji vieta — žargonas.

Žargonas yra kalba kokios nors socialinės grupės, vienijamos bendrų interesų ir srities pvz. Didžiajai daliai žargoninės leksikos būdinga gana savitos nenorminės fonetinės, morfologinės, darybinės ypatybės.

Kuo labiau ta socialinė grupė atsiribojusi, tuo jos kalba žargoniškesnė, autonomiškesnė — šis požymis akivaizdus, pvz. Taip pat svarbu paminėti, kad socialinis dialektas vis tiek yra susijęs su tam tikru regionu, vyraujančiu tam tikroje teritorijoje kalbos statusu ir tautine gyventojų sudėtimi, t.

Mūsų žodžiai – su tabu ir be jo

Nemažai žargonizmų yra slavizmai, tad vilniečiams ir Vilniaus kraštui yra būdingesnis rusų kalbos fonetinių, morfologinių ir pan. Publikuoti žargono žodynai ir žargonybių vartojimas dabartinėje kalboje paskatino imtis sistemingai tirti jų gramatinio adaptavimo dėsnius, nustatyti vidinių normų požymius. Šie teiginiai iškart žargono variantas abejonių — sistemiškų ypatybių nebuvimas, chaotiškumas keltų daug komunikacinių trikdžių ar net darytų ją neįmanomą, nes ir nebendrinės, nenorminės kalbos atmainos egzistuoja pagal tam tikras sakytines taisykles, vidines normas kad ir neįsisąmonintas.

paprastos ir prieinamos dvejetainės parinktys

Be taisyklių kiekviena kalbos atmaina apskritai žargono variantas egzistuoti plg. Pupkis   Leksinių, gramatinių ir fonetinių žargono skirtybių atsiranda dėl kitų kalbų įtakos ir dėl teritorinių dialektų savaiminės, stichiškos normos bei bendrinės kalbos kodifikuotos normos elementų mišimo, bet pakitusios sisteminės ypatybės, darybinės analogijos ir kt. Šio straipsnio tikslas — morfologiškai išnagrinėti žargoninius priesaginius prieveiksmius, kurie yra priesagos -ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių.

Iš pradžių žargono variantas nustatoma žargonybės kilmė, paskui žodis analizuojamas darybiškai: nustatomas darybinis pamatas. Visi tiriamieji žodžiai buvo klasifikuojami pagal darybinio pamato priesagas, atliekama sisteminė analizė, kuria siekiama išgryninti vyraujančius darybinius modelius, aptarti tų modelių santykius. Analize siekiama nustatyti sistemiškas morfologines ypatybes ir bendrus struktūrinius dėsningumus [1]. Tyrime taip pat aptariamos prieveiksmių tarties ir kirčiavimo adaptacinės ypatybės.

Medžiaga išrinkta iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno Kudirka ir papildytos minėto žodyno el. Įprastai skolinių tyrimuose daugiausiai dėmesio oficiali migdal prekybos svetainė daiktavardžiams, būdvardžiams, veiksmažodžiams Pakerys ; Pakerys ; Girčienė ; Vaicekauskienė arba skolinimo reiškinys vertinamas tik bendrai Čepienė Tyrimui buvo ypač pravartus bk prieveiksmių aprašas, atliktas pagal morfonologinės analizės principus Pakerys  — Atskirų, skirtų kiekvienai kalbos daliai, sisteminių ir išsamių lietuvių kalbos žargono leksikos tyrimų nėra.

Prieveiksmio morfologiniai ypatumai Prieveiksmis kalbos sistemoje turbūt yra darybiškai įvairiausias, nes dauguma prieveiksmių yra kilę iš sutrumpėjusių linksniuojamųjų žodžių, prielinksninių konstrukcijų ar žargono variantas DLKG   Savo semantika kiekvienas prieveiksmis yra susijęs su ta kalbos dalimi, iš kurios kilęs daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžiotaip pat per prieveiksmio tarpininkavimą tam tikra žodžių dalis pereina į nesavarankiškas dalis — prielinksnį, dalelytę LKG  —; Keinys   Suprieveiksmėjęs žodis pakinta darybiškai: praranda galūnę arba buvusi galūnė supriesagėja, konstrukcija sutraukiama į vieną žodį.

Visi šie minėti morfologiniai požymiai dar spalvingesni žargone: daug ryškesnė, variantiškesnė fonetinė skolinių adaptacija, darybinė hibridizacija, taip pat specifiniai leksiniai pokyčiai. Bk prieveiksmis iš kitų kalbos dalių išsiskiria darybos priemonėmis — daugiausiai yra būdvardinių prieveiksmių, padarytų su priesaga - i ai, akademiniuose veikaluose įvairiais aspektais yra aptariami šios dariausios priesagos vediniai DLKG  ; Ulvydas  84— Priesagos-ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių Lietuvių kalbos žargone ypač žargono variantas 92 priesaginių vedinių, kurie yra padaryti iš rusų kalbos būdvardžių su priesagomis žargono variantas ir -ovas.

Kitos priesagos retesnės: - i avas 12-skas 7-telnas 5-ovatas -avotas 3-nutas 5-yvas 2-atas 1. Priesagos -ai vediniai iš rusų kalbos kilmės būdvardžių su priesaga -nas. Didelė 45 grupė prieveiksmių yra kilusi iš rusų kalbos kilmės pamatinių būdvardžių, turinčių priesagą -nas adaptuota iš rus.

Nedaug pamatinių žargoninių būdvardžių gali būti kilme susiję ir su lenkų kalbos būdvardine priesaga -ny plg. Lietuvių kalbos žargone hibridiniai prieveiksmiai su priesaga -ai pvz. Bet sąraše po pamatinio žodžio yra pateikiamas ir rusų kalbos prieveiksmis jei egzistuoja su santrumpa plg. Iš visų išsiskiria prieveiksmis ruleznai — per rusų kalbą perskolintas anglų k.

Keikiasi, piktžodžiauja ir neapsiplunksnavęs jaunimas, ir solidūs politikai, ir benamiai valkatos, ir šeimų galvos, ir skustagalviai eržilai ir angeliško dizaino moterys Ginčas, konfliktas Keiksmažodžiai vis labiau sodrina prozą ir poeziją, teatrą ir kinematografą, ką jau kalbėti apie moderniųjų menų artefaktus. Jaunimui tai — natūralus bendravimo ir egzistencijos būdas. Pasirodo, yra pankų, urlaganų, reiverių žargonas. Priešintis tam yra beviltiška, kaip pūsti ar dar ką nors natūralaus daryti prieš vėją.

Norminamuosiuose bk leidiniuose daugiau žr. KPP pateikiamos senosios slaviškos svetimybės irgi turi varijuojantį šaknies balsį [ie], [e] kartais ir [ė]: pėškom, peškom, pieškom lenk. Senosios slavybės gali turėti ir nevarijuojantį dvibalsį [ie]: padielka rus. KP Įtaką tokiam varijavimui adaptuojantis gali daryti ir bendrakilmiai norminiai žodžiai, pvz. Taip pat reikėtų atsižvelgti į faktą, kad spontaninėje kalboje tarminės formos vartojamos net 20 kartų dažniau nei parengtos kalbos tekste Kačiuškienė   Dabartinės slavų kilmės žargonybėms būdingas sistemiškas šaknies balsio [e], [ie] varijavimas su diftongizuotais ar kitaip kokybiškai pakitusiais balsiais galima ir [e], [ė], [ie] niveliacija.

Žargoniniai prieveiksmiai perima šią ypatybę žargono variantas pamatinių žodžių — būdvardžių, kurių šaknyje šis varijavimas analogiškas: viečnai, večnai; abaldienai, abaldenai ir kt.

Spausdinti Doc. Kalbininkei, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narei doc. Irenai Smetonienei skaudu, kad politikai savo manipuliacijas nori pridengti lituanistais, o Lietuvai dirbantys asmenys negali savęs vadinti protėvių pavarde. Tačiau ji nepripažįsta vietovardžių rašymo nelietuviškai.

Nedažnai pasitaiko žargonybių su fonetiškai pakitusiu priešdėliu ne- jis gali varijuoti kaip ni-: nijasnai ret. Savarankiškai neigiamoji dalelytė ni rus. Bet yra nemažai slaviškos kilmės žargonybių, kai ši dalelytė pasiskolinama su visu junginiu kaip neigiamasis priešdėlis: nichiera, nichera; nichriena, nichrena, nichrina. Kelių prieveiksmių pradžios balsių [a] ir [o] tartis įvairuoja: ochujienai, ochujenai; ofigienai, ofigenai.

  • Jump to navigation Jump to search Žargonas pranc.
  • Произошло слишком многое, чтобы оставлять решение за .
  • Pinigų kiek uždirbti
  • Apklausos rezultatai - Žargonai lietuvių kalboje | fotografasvilniuje.lt
  • Mūsų žodžiai – su tabu ir be jo - DELFI
  • Kalbos paribiai ir užribiai. Lietuvių žargono žodynėlis | fotografasvilniuje.lt
  • 24 variantai
  • Žargonas – tik mažytė dalelė to, kas gadina kalbą | fotografasvilniuje.lt

Užsidirbti pragyvenimui prekiaujant tarties ypatybė gana nuosekliai perimama ir skolinantis rusiškus žodžius. Garsą [o] tokiais atvejais retkarčiais taria, matyt, raštingesni informantai taria paraidžiui pagal rašytinę formą: rus. Pasitaiko ir gana retų, specifinių atvejų, kada ir kirčiuotas balsis tariamas dvejopai, kaip trumpasis ir kaip ilgasis: grūznai, gruznai, ret. Žargoniniai prieveiksmiai, sudaryti iš priesagos -nas būdvardžių, gali turėti šakninio ir baigmens priesagos -ai kirčiavimo variantų, visada dažnesnis yra šakninis: abydnai, ret.

Šakninis kirčiavimas žargono variantas adaptuojant perimtas tiesiai iš rusų kalbos. Tokio variantiško kirčiavimo dėsningumams neatmestina ir bendrinėje kalboje kodifikuota prieveiksmių variantiško kirčiavimo analogija, plg.

Priesagos -ai vediniai iš rusų kalbos kilmės būdvardžių su priesaga -ovas.

nusipirkti pasirinkimą

Didelė 47 prieveiksmių grupė yra kilusi iš rusų k. Dalis žargoninių būdvardžių gali būti kilme susiję ir su lenkų kalbos būdvardine priesaga -owy plg. Šiame poskyryje, kaip ir kitais atvejais, lietuvių kalbos žargone hibridiniai prieveiksmiai su priesaga -ai pvz. Hibridiniai prieveiksmiai iš rusų k. Hibridiniams prieveiksmiams, sudarytiems iš rusų k. Šaknies balsis gali pavirsti net [i]: dišovai, bistalkovai. Kelių prieveiksmių šaknies balsių [a] ir [o] tartis įvairuoja: biestalkovai, bestalkovai; talkovai.

Rusų kalbos žodžių nekirčiuotuose žargono variantas vietoj [o] tariamas redukuotas [a], tad ir minėti prieveiksmiai plg. Svarbu pažymėti, kad nenorminėje rašytinėje kalboje patys rusakalbiai dažnai rašo pagal tartį rus. Panašiai varijuoja ir žargono variantas liuksovai prekyba robotų neuroniniais tinklais. Pasitaikė prieveiksmių su fonetiškai pakitusiu priešdėliu ne-: nichujovai, nichrienovai, nichrenovai; nichrinovai.

Nekodifikuotoje kalboje žargonybės gali turėti kelis variantus su ilguoju ir trumpuoju balsiu.

vietinė bitkoinų svetainė

Dėl diferencijuotos ilgųjų ir trumpųjų balsių tarties rusų kalboje ši ypatybė ryški skolintose ir hibridinėse lietuvių kalbos žargonybėse, kada rusų kalbos kirčiuotas balsis gali būti adaptuotas dvejopai: plg.

Kaip jau buvo minėta, šios priesagos prieveiksmiai yra pasidaromi jau pačiame žargone iš būdvardžių, o ne skolinami. Darybos iš žargono variantas polinkį patvirtina šių prieveiksmių kirčiavimo ypatybės, nes kirčio vieta nesutampa su rus.

Priesagos -ai vediniai iš rusų kalbos kilmės būdvardžių su priesaga žargono variantas i avas. Nedidelė grupė 12 prieveiksmių yra kilusi iš pamatinių būdvardžių, turinčių priesagą -avas, -iavas rus. Žargone būdvardžių su priesaga -avas visai mažai, nes šios priesagos semantiką dubliuoja priesagos -ovas vediniai.

Yra tokių atvejų, kai gretimai egzistuoja tos pačios šaknies žargonybės su abiem priesagom, bet priesagos -ovas vediniai vartosenoje dažnesni: seksovas ir ret. Dalis žargonybių hibridiškai pasidarytos jau lietuvių kalbos žargone su priesaga -avas, nes rusų kalbos žargone tokių žodžių nėra, jie atrodo kaip pseudoskoliniai dėl termino žr. Vaicekauskienė  19 ar žargono variantas dariniai Urbutis  t. Tokiais atvejais būdvardžiai jau sudaromi lietuvių kalbos žargone pagal darybinę analogiją, nes rusų kalboje tokių nėra.

Tokie būdvardžiai yra šių prieveiksmių darybinis pamatas: chrienavai, chrenavai ret. Tartis ir kirčiavimas. Tik vienam prieveiksmiui būdingas šaknies balsio [e], [ie] varijavimas: chrienavai, chrenavai ret. Visi prieveiksmiai kirčiuojami stabiliai priesagoje pagal pamatinius būdvardžius, variantų nėra.

Priesagos -ai vediniai iš rusų kalbos kilmės būdvardžių su priesaga -skas. Nedaug 7 žargone hibridinių prieveiksmių su būdvardine priesaga -skas, vediniai su šia priesaga gali būti tiek iš rusų rus.

Vediniai žargono variantas pamatinių žodžių kirtį. Dėl šaknies balsio [e] tarties varijavimo ir dėl dvejopos fonetinės adaptacijos yra atsiradęs retas variantas zajibatelskai.

Priesagos -ai vediniai iš rusų kalbos kilmės būdvardžių su priesaga -telnas. Priesagos -telnas rus. Visi prieveiksmiai fonetiškai adaptuoti keliais variantais, visiems būdingas priesagos balsio [e] diftongizuotas varijavimas. Taip pat pasikartoja reiškinys, pagal kurį rusų kalbos kirčiuoti balsiai tariami kaip ilgieji, tad ir hibridinėse lietuvių kalbos žargonybėse nekirčiuotas balsis [i] gali variantiškai būti adaptuotas kaip [y].

Priesagos -ai vediniai iš rusų kalbos kilmės subūdvardėjusių dalyvių su priesaga -nutas. Visų šio skyrelio prieveiksmių pamatiniai žodžiai yra subūdvardėję rusų kalbos būtojo laiko neveik.

Dviem žargonybėms jebanutai, jobanutai būdingas šaknies balsių [e], [o] kas paveikia diagramą dvejetainėse parinktyse dėl dvejopos fonetinės adaptacijos iš rus.

Taip pat kartojasi sisteminis reiškinys, kada nekirčiuotas balsis [i] gali variantiškai būti adaptuotas ir kaip [y]: pyzdanutai, pizdanutai. Priesagos -ai vediniai iš rusų kalbos kilmės būdvardžių su priesagomis -ovatas, -avotas. Taip pat pamatinių būdvardžių priesaga gali būti kilusi ir iš lenkų kalbos: -owaty GWJP   Kartojasi sisteminis reiškinys, kada nekirčiuotas balsis [i] gali variantiškai būti adaptuotas ir kaip [y]: pyzdavotai, pizdavotai. Priesagos -ai vediniai iš rusų kalbos kilmės būdvardžių su priesaga -yvas.